- kukuriai
- kukùriai sm. pl. (2) K.Būg, kukuriaĩ (3b) žr. kukuris: Užsidėjo maišą ant kukùrių ir nešasi Lš. Neša vaiką ant kukùrių Mrs. Sustojo pasilsėti, bet negalėjo išsitiesti, nes ryšulio nuo kukurių nenusimetė rš. Pasiimsiu šią naštą ant savo kukurių rš. Vaiką nešiojo ant kukurių̃ Brt. Panešėk, tėvai, vaiką kukurių! Mrj. Nešk mane biškį kukurių̃ Alk.
◊ kukùrių púodai apie nešimą vaiko užsisodinus ant sprando: Panešiok mane kukurių̃ púodų! Vlkv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
